Vakar jau visai vakare, nurimus dienos lietui ir vakarinei saulei pasirodžius, palėkėm su šeima iki netoli esančio miškelio, o ten... sąmanėlės kvepia, mėlynių kaip karoliukų pažerta, kur pasisuki šakelės aplipę, laukinės žemuogės, voveruškos jau galvytes kur ne kur iškišę, prisiuogavom prisigrybavom. Mėlynės su šviežia bandele ir pienu, žemuogėles sukabinau žiemos arbatai, grybukai bus į grietinėlės padažą su vištos kepsneliais, grįžau ir šypsenos negaliu paslėpti, kaip loterijoj laimėjus, kaip senus draugus sutikus, toks lengvas geras jausmas, einu vis pro virtuvę ir kvepia žemuogėm laukinėm...Galvoju, kad laiminga esu, taip žalia visur taip gražu ir vis fotosesijom sutinku tokių malonių paprastų įdomių atvirų gerų žmonių, man tai yra laimė ir nesinori atrodo nieko daugiau. O kas Jums yra Laimė? |
0 Comments
|
Naujausi įrašai
All
Archyvas
March 2017
|