Namuose kažkoks triukšmas ir subruzdimas, nors norėtųsi dar pamiegoti, bet tingiai pramerkiu akis. Matau mama visai kitokia ir plaukai kitokie ir kvepia ne "mamiškai", o kažkaip kitaip, bet šypsos kaip visada - švelniai, su meile. Tingiai pasirangau ir suguguoju jai „Labas mamyte“.
Bet namai kažkokie irgi kitokie pilni nematytų daiktų, pilni žmonių, čia ir seneliai ir ta teta ir dėdė, kur kelis kartus mačiau, visi man šypsosi ir kalbina, keista, man nepatinka, kai būna keista, pradedu niurzgėti, truputį bijau, noriu, kad priglaustų mamytė, bet ji laksto po namus kaip pašėlus ir kažkaip nebesišypso meiliai tėveliui ir jis kažkoks susirūpinęs ir įsitempęs, vėl kažkas keisto, man nepatinka, kai keista.
Rengiamės eisim į lauką, o kaip smagu lauke, mane vežioja valandų valandas stebiu dangų ir medžius ir girdžiu kaip šnabžda tėveliai. Bet šįkart važiuojam visi nesuprantu kur, visi mane kalbina judina ir liečia. Ei juk dar tik ankstyvas rytas aš noriu tylos. Man nepatinka, kad keista, dairaus akis išpūtęs kas čia dabar bus, pradedu gerokai nerimauti, o ir valgyti visai jau noriu.
Vaikštom su mamyte tėveliu teta ir dėde visur, vaikštom keistai: truputį paeinam ir sustojam, visi man liepia žiūrėti į tą tetą su didžiuliu fotoaparatu ir liepia šypsotis, bet juk taip šviečia saulė, man tikrai šilta kaip norėčiau ramiai sau gulėti savo lovytėj ir klausytis kaip mamytė juokiasi su tėveliu. Nuo šitos minties gerokai susigraudinu ir kaip sako senelė „paleidžiu dūdas“, dabar esu dar labiau alkanas ir dar labiau suirzęs, gal jau važiuokim namo? Teta duoda man balionų noriu pasižiūrėti kaip jie skrenda, bet tėtis juos greitai paima iš manęs „Paleis į orą dar nesupranta“. Keista, o kam dar skraidantys balionai, jeigu ne paleisti į orą? Man nepatinka, kai keista...
Esu truputį ramesnis, nes mes ir vėl važiuojam, mamytė davė man valgyti ir dabar aš pasiruošęs eiti miegoti, diena buvo sunki. Bet.. Bet kas gi čia? Kad ne namai tai jau tikrai, ir iš kur tiek žmonių? Vėl visi mane liečia ir kalbina, esu pasimetęs, mano akys kaip sagos, stengiuosi pamatyti kas čia vyksta, esu labai sunerimęs, kur mes? Kodėl visi žiūri į mane ir šypsosi man, keista. Uoj kaip man nepatinka, kas keista, pasiilgau savo žaisliukų, savo namų „Tėveli, Mamyte, važiuokim namo?“. Vėl susigraudinu ir jau šįkart verkiu iš peties.
Namo mes nevažiuojam einam į didžiulį vėsų pastatą, kur visi pradeda šnabždėti ateina nematytas man vyras ir garsiai pasakoja man nesuprantamą pasaką. Visi žiūri ir klauso jo. Aš bijau net pajudėt, visiškai nesuprantu kas vyksta, mamytė nebenori manęs laikyti atiduoda tetai, kabinuos jai į plaukus, nes bijau bijau bijau, gal mane čia paliks? Gal čia kaip ligoninėj mane atnešė skriausti ir badyti didelėm adatom, uoj kaip bijau ir esu pavargęs, bet stengiuosi neužmigti, nes nežinau kas gali nutikti, įtampa begalinė.
Staiga mane palenkia keistai ir negaliu patikėti, kas tai, man ant galvos bėga, pila kažką. Kodėl?? Juk buvau geras berniukas? –„MAMYTEEEEE, TĖVELIIII kodėl Jūs nieko nedarot? Rėkiu pilnas baimės ir toks nusiminęs, kooodėl?
Mamytė paima mane ant rankų ir priglaudžia. Esu taip nuvargęs, kad nebeatsilaikau užmiegu, gal rytoj bus geresnė diena? Jaučiu per miegus kaip rieda ašarėlės, taip pasiilgau savo namų...
Bet namai kažkokie irgi kitokie pilni nematytų daiktų, pilni žmonių, čia ir seneliai ir ta teta ir dėdė, kur kelis kartus mačiau, visi man šypsosi ir kalbina, keista, man nepatinka, kai būna keista, pradedu niurzgėti, truputį bijau, noriu, kad priglaustų mamytė, bet ji laksto po namus kaip pašėlus ir kažkaip nebesišypso meiliai tėveliui ir jis kažkoks susirūpinęs ir įsitempęs, vėl kažkas keisto, man nepatinka, kai keista.
Rengiamės eisim į lauką, o kaip smagu lauke, mane vežioja valandų valandas stebiu dangų ir medžius ir girdžiu kaip šnabžda tėveliai. Bet šįkart važiuojam visi nesuprantu kur, visi mane kalbina judina ir liečia. Ei juk dar tik ankstyvas rytas aš noriu tylos. Man nepatinka, kad keista, dairaus akis išpūtęs kas čia dabar bus, pradedu gerokai nerimauti, o ir valgyti visai jau noriu.
Vaikštom su mamyte tėveliu teta ir dėde visur, vaikštom keistai: truputį paeinam ir sustojam, visi man liepia žiūrėti į tą tetą su didžiuliu fotoaparatu ir liepia šypsotis, bet juk taip šviečia saulė, man tikrai šilta kaip norėčiau ramiai sau gulėti savo lovytėj ir klausytis kaip mamytė juokiasi su tėveliu. Nuo šitos minties gerokai susigraudinu ir kaip sako senelė „paleidžiu dūdas“, dabar esu dar labiau alkanas ir dar labiau suirzęs, gal jau važiuokim namo? Teta duoda man balionų noriu pasižiūrėti kaip jie skrenda, bet tėtis juos greitai paima iš manęs „Paleis į orą dar nesupranta“. Keista, o kam dar skraidantys balionai, jeigu ne paleisti į orą? Man nepatinka, kai keista...
Esu truputį ramesnis, nes mes ir vėl važiuojam, mamytė davė man valgyti ir dabar aš pasiruošęs eiti miegoti, diena buvo sunki. Bet.. Bet kas gi čia? Kad ne namai tai jau tikrai, ir iš kur tiek žmonių? Vėl visi mane liečia ir kalbina, esu pasimetęs, mano akys kaip sagos, stengiuosi pamatyti kas čia vyksta, esu labai sunerimęs, kur mes? Kodėl visi žiūri į mane ir šypsosi man, keista. Uoj kaip man nepatinka, kas keista, pasiilgau savo žaisliukų, savo namų „Tėveli, Mamyte, važiuokim namo?“. Vėl susigraudinu ir jau šįkart verkiu iš peties.
Namo mes nevažiuojam einam į didžiulį vėsų pastatą, kur visi pradeda šnabždėti ateina nematytas man vyras ir garsiai pasakoja man nesuprantamą pasaką. Visi žiūri ir klauso jo. Aš bijau net pajudėt, visiškai nesuprantu kas vyksta, mamytė nebenori manęs laikyti atiduoda tetai, kabinuos jai į plaukus, nes bijau bijau bijau, gal mane čia paliks? Gal čia kaip ligoninėj mane atnešė skriausti ir badyti didelėm adatom, uoj kaip bijau ir esu pavargęs, bet stengiuosi neužmigti, nes nežinau kas gali nutikti, įtampa begalinė.
Staiga mane palenkia keistai ir negaliu patikėti, kas tai, man ant galvos bėga, pila kažką. Kodėl?? Juk buvau geras berniukas? –„MAMYTEEEEE, TĖVELIIII kodėl Jūs nieko nedarot? Rėkiu pilnas baimės ir toks nusiminęs, kooodėl?
Mamytė paima mane ant rankų ir priglaudžia. Esu taip nuvargęs, kad nebeatsilaikau užmiegu, gal rytoj bus geresnė diena? Jaučiu per miegus kaip rieda ašarėlės, taip pasiilgau savo namų...
RSS Feed