Vestuviniai žiedai jau tokia sena tradicija, kad jų tiesiog nediskutuotinai reikia, taip, kaip vestuvinės suknelės ar puokštės. Kiekvienai porai jie skirtingai svarbūs, bet ar žinojote kokia žiedų, visą gyvenimą puošiančių mūsų rankas, istorija?
Tradicija apsimainyti žiedais per vestuves atsirado tik XVII amžiuje. Senovėje mūsų protėviai vertino apskritą žiedą – šiandieninį ištikimybės ir santuokos simbolį – pirmiausia, kaip apsaugos ženklą. Manoma, kad tradicija per vestuves apsikeisti žiedais kilusi iš senovės Egipto. Senovėje aukso žiedus atstodavo žiedai iš augalų, žolės ar net plaukų, o pagonybės laikais žiedai turėjo ir magiškų galių. Šis papuošalas iš dalies kildinamas iš kilpos, kuri saugo nuo piktųjų dvasių, blogio, išdavystės. Žmonės vestuvinius žiedus laikė ne tik santuokos, bet ir amžinybės, nemirtingumo, gero gyvenimo ir sveikatos simboliu.
Uždara žiedo forma simbolizuoja amžinybę, o brangi medžiaga iš kurios jis padarytas – branginamą, stiprų jausmą tarp sutuoktinių. Auksas simbolizuoja pastovumą ir tobulybę. Jis visais laikais buvo labai vertinamas, kaip brangiausias ir sunkiai pasiekiamas. Tai siejama ir su prasme žieduose – Jūs vertinate sutuoktinį, kaip didžiausią vertybę. Mylintys sutuoktiniai nenusiimdavo vestuvinio žiedo, tikėdami, kad jis saugo jų šeimyninę laimę ir meilę.
Katalikų bažnyčios Santuokos sakramento apeigose jaunavedžiai, vienas kitam užmaudami vestuvinį žiedą, sako: „Imk šį žiedą – mano meilės ir ištikimybės tau ženklą“.
Anot klebono Zenono Degučio, šie žodžiai ir atskleidža žiedo simboliką.
Tradicija apsimainyti žiedais per vestuves atsirado tik XVII amžiuje. Senovėje mūsų protėviai vertino apskritą žiedą – šiandieninį ištikimybės ir santuokos simbolį – pirmiausia, kaip apsaugos ženklą. Manoma, kad tradicija per vestuves apsikeisti žiedais kilusi iš senovės Egipto. Senovėje aukso žiedus atstodavo žiedai iš augalų, žolės ar net plaukų, o pagonybės laikais žiedai turėjo ir magiškų galių. Šis papuošalas iš dalies kildinamas iš kilpos, kuri saugo nuo piktųjų dvasių, blogio, išdavystės. Žmonės vestuvinius žiedus laikė ne tik santuokos, bet ir amžinybės, nemirtingumo, gero gyvenimo ir sveikatos simboliu.
Uždara žiedo forma simbolizuoja amžinybę, o brangi medžiaga iš kurios jis padarytas – branginamą, stiprų jausmą tarp sutuoktinių. Auksas simbolizuoja pastovumą ir tobulybę. Jis visais laikais buvo labai vertinamas, kaip brangiausias ir sunkiai pasiekiamas. Tai siejama ir su prasme žieduose – Jūs vertinate sutuoktinį, kaip didžiausią vertybę. Mylintys sutuoktiniai nenusiimdavo vestuvinio žiedo, tikėdami, kad jis saugo jų šeimyninę laimę ir meilę.
Katalikų bažnyčios Santuokos sakramento apeigose jaunavedžiai, vienas kitam užmaudami vestuvinį žiedą, sako: „Imk šį žiedą – mano meilės ir ištikimybės tau ženklą“.
Anot klebono Zenono Degučio, šie žodžiai ir atskleidža žiedo simboliką.
RSS Feed