Justinos ir Aurimo VESTUVĖS

Kuklūs, nedrąsūs, truputį išsigandę, truputį pasimetę... Tokie jautriai, tyrai įsimylėję Justina ir Aurimas. Lyg paslaptis tvyro ore, virpantis jausmas aplink. Prislopintu balsu, iš širdies gelmių, sakoma priesaika didžiulio gluosnio šešėlyje, jų artimiausi brangiausi žmonės vos vos tramdantys džiaugsmo ašaras.
Tokia ypatinga, nepakartojama diena, viena gyvenime, ačiū, kad leidote būti šalia.



 Iš Jo priesaikos Jai:

''Prisiekiu, kad visada padėsiu Tau mylėti  ir džiaugtis gyvenimu,
Visada laikysiu Tave švelniai apkabinęs ir visada turėsiu tiek kantrybės, kiek meilei jos reikės.
Prisiekiu tarti žodžius, kai jų reikės ir dalintis su Tavimi tyla, kai švelniai ji apglėbs mus...''