Justinos ir Justino VESTUVĖS

Blaškomės kaip laivai per audringą jūrą tol, kol atsirandame ten, kur neplanavome būti ir sutinkame žmogų, kurį, atrodo, pažinojom jau begalę metų, o gal dar prieš gimstant, tada po truputį viskas dvasioj aprimsta ir apsupti saulės nebeįsivaizduojame, kad galėjo nutikti kitaip. Likimas.

Justina ir Justinai, džiaugiuosi už Jus ir kartu su Jumis. Rojaus soduose raustantys obuoliukai, rugiapjūtė laukuose, lepinanti iki pat sutemų saulė, nepamirštama diena, ačiū, kad pasirinkote mane ją išsaugoti.