Ką Jūs galvojat prieš užmigdami? Kokia paskutinė mintis, kokia spalva praskrieja pro šalį? Šiandien aš galvoju apie visas pasaulio mamas, švelniai sūpuojančias savo mažučius, o po to ant galų pirštų išslenkančias iš kambario, dar tyliai įkvėpus oro jos pastovi prie durų, paklauso, šypteli, mintimis priglaudžia mažutį prie širdies ir palinki lengvų sapnų... Labanakt geruolės mamos... 

Vakar jau visai vakare, nurimus dienos lietui ir vakarinei saulei pasirodžius, palėkėm su šeima iki netoli esančio miškelio, o ten... sąmanėlės kvepia, mėlynių kaip karoliukų pažerta, kur pasisuki šakelės aplipę, laukinės žemuogės, voveruškos jau galvytes kur ne kur iškišę, prisiuogavom prisigrybavom. Mėlynės su šviežia bandele ir pienu, žemuogėles sukabinau žiemos arbatai, grybukai bus į grietinėlės padažą su vištos kepsneliais, grįžau ir šypsenos negaliu paslėpti, kaip loterijoj laimėjus, kaip senus draugus sutikus, toks lengvas geras jausmas, einu vis pro virtuvę ir kvepia žemuogėm laukinėm...Galvoju, kad laiminga esu, taip žalia visur taip gražu ir vis fotosesijom sutinku tokių malonių paprastų įdomių atvirų gerų žmonių, man tai yra laimė ir nesinori atrodo nieko daugiau. O kas Jums yra Laimė? 

Kai buvau mažutė važiuodavau pas savo prosenelę į kaimą, kokia ji buvo gera, žemutė, labai sena, plaukai balti ir visad gėlėta skarelė, labai greita, nespėjus nei mirktelti ant stalo garuodavo kotletukai su šviežiom bulvėm, liepų medus ir baltas, jos pačios spaustas, varškės sūris. Senelė daug šypsodavosi ir pasakojo įdomiausias netikėčiausias istorijas, nors niekad taip ir nebuvo laiko jų paklausyti iki galo. O rytais man leisdavo pirmai nubėgti į kluoną ir surinkti šviežiai išperėtus vištų kiaušinius, jau vakare įsivaizduodavau kur ieškosiu, kur šį kartą perekšlės bus juos suslėpę... O, kad dabar taip vieną dienelę pasiklausyti Tavo pasakojimų, senele, ir paragaut to ypatingo medaus... 

Keturių kartų fotosesijai dėliojomės ir planavome su jauduliu, juk senolei jau 91, o mažiausiai dar tik 4 metai. Kaip man smagu buvo stebėti tą nepaprastą ryšį tarp keturių mamų, turėjom medaus, puošiamės gintaru ir ragavom lietuvišką sūrį... O senolė pareiškė, kad skarelė ją sendina, todėl fotografuosis tik be jos. 

Šeima, toks neįkainojamas turtas, tegul laiko pritrunka viskam, tik ne jai. 

Linkėjimai,

Švelnus Vėjas

Maži žiogai ant smilgų žaliose pievose supas, tikriausiai vasara ateina... 

Kokia graži, žalia Lietuvos gamta, visos pievos siūbuoja laukinėm gėlėm, miškai ošia nuostabiom pušim, pakrantės banguoja gintarais, kaip smagu susitikti su mylinčiom šeimom, įkvėpiančiom mūzom ir atrasti kiekvieną Lietuvos kampelį iš naujo, pamatyti kaip žydi žemuogės ir išgirsti pirmuosius žiogus..


Naujausių pavasario ir vasaros darbų ieškokite Facebooke:

Pienės pūkų pilnos pievos, taip lėtai žaismingai skrajoja, kiekvienas neša po norą, po mažą svajonę į dangų..

Ar matėt kokios gražumo nugelto pienių pievos? Aš šią savaitę kaip vaikystėj gavau pinti vainikus pūsti pūkelius ir tokie šilti smagūs susitikimai su Jumis, o dar kai saulytė vis lepina, norisi pievose paskęsti ir skrajoti su kiekvienu švelnaus vėjo gūsiu nuo lapo ant šakos, nuo šakos ant skruosto... 

Nupūskit ir Jūs po pūką, bent greitai prabėgant, girdėjau laimę neša... 

Gyvenimas gražus! 

Linkėjimai,
Švelnus Vėjas